| [ |
music |
| |
adema - trust |
] |
važiuoju šiandien namo ir tik išsukęs iš pedagoškės žiedo atsiremiu į kamštį. iš kur kamštis blyn aštuntą valandą šitoj vietoj? slenkuos į priekį, atkaukia mentai, matau stovinčią mašiną, "aišku, avarija", apsižiūrinėju kaip čia apvažiuot ir tik… jopštararai… juodas maišas guli ant kelio. pamatau šalia ant šaligatvio stovinčių studenčiokų būrelį, merginos verkia. jaunas vaikinas, vaikštantis kartu su mentais, kelio prieš save nemato - vairuotojas/kaltininkas turbūt, nespėjau apžiūrėt, nujudėjau su srautu, o ir šiaip nesinori būti dalim to būrio, žioplinėjančio aplink nelaimės vietą, nuvažiavau.
vairuoju toliau ir galvoju, blyn-blyn. matėm per televizorių ar laikraštyje, kaip avarija atrodo, ar avariją kitoj autostrados pusėj. matėm nepataisomai sumaltas naujas mašinas. bet va tas ant kelio gulintis juodas maišas, kuris kažkam dar kątik buvo draugas, ar vaikas, ar eilinis pėstysis, kuris palauks, kol tu pravažiuosi…
|